Tradiciškai, kultūrinės institucijos, kaip bibliotekos ir muziejai, būdavo atsakingi už kultūrinio paveldo saugojimą ir išlaikymą. Visgi tobulėjant technologijoms šios institucijos atranda naujų būdų kaip suteikti galimybę žmonėms pažinti kultūrą bei meną. To siekiama panaudojant skaitmeninius produktus, kurie leidžia konvertuoti informaciją iš fizinio pavidalo į skaitmeninį (Burkett, 2017). To privalumas yra supaprastintas dokumentacijos procesas kultūrinėse institucijose ir galimybė pateikti tam tikras paveldo kolekcijas, kurios paprastai lemia geresnius lankytojų potyrius ir taip pat leidžia neribotam laikui išsaugoti kultūrinius objektus (Shelmon, 2018).
Vienas tokių pavyzdžių – virtualios realybės (VR) panaudojimas; tridimensinė kompiuterio sukurta erdvė patiriama naudojant VR akinius. Viktorijos ir Alberto muziejus Londone pasinaudodamas šia technologija pabandė sukurti „Alisos stebuklų šalyje“ patirtį lankytojams muziejuje bei esantiems namuose (Coates, 2021). Tai leido žmonėms interaktyviai įsitraukti į kultūrinį paveldą bei pažinti muziejų kitu kampu.
Papildytoji realybė (angl. augmented reality) yra metodas, kuris praturtina realius vaizdus skaitmeniniais grafinių ar vaizdo įrašų pavidalo duomenimis (The Franklin Institute, 2021). Įprastai tai daroma naudojant fotoaparatus. Kadangi šiais laikais išmaniųjų telefonų fotoaparatai yra toli pažengę ir labai ištobulinti, ši technologija tampa itin lengvai prieinama. Tokios technologijų įmonės, kaip ,,Apple’’ ir ,,Google’’, naudojasi tuo ir papildo savo aukštų standartų techninę įrangą, tuo pat metu supaprastina jų produktų naudojimą vartotojui. Tam dažnai taikomos mobilios aplikacijos, kurios, pavyzdžiui, leidžia tiksliai išmatuoti aukštį, gylį ir plotį arba žaidimo pavidalu, kuris skatina vartotoją judėti erdvėje tam, kad būtų įvykdytos tam tikros užduotys (Neild 2019). Augant mobiliųjų technologijų svarbai, bibliotekų ir muziejų savininkai atgaivina turimas kolekcijas pritaikydami papildytosios realybės technologiją ir tokiu būdu ne tik pasiūlo skaitytojams daugiau jų patirtį praturtinančios informacijos, bet kartu skatina juos grįžti ir patirti kultūrą naujai (Saleh et. al., 2021).
Kiti metodai, pavyzdžiui, skaitmeniniai ryškių spalvų žemėlapiai ir patrauklūs vartotojų sąsajos komponentai (angl. user interfaces) suteikia lankytojams mažiau pastangų reikalaujančią patirtį keliaujant erdvėje. ,,Apple’’ ir ,,Google’’ turi ypatumų, leidžiančių susipažinti su dominančiomis vietomis tiesiogiai, naudojantis skaitmeniniais žemėlapiais, kurie suteikia naują ir praturtinančią patirtį (Jean 2021). Labai panašiai veikia ir realybės elementų įtraukimas į žaidimus, kuris leidžia apjungti ir kultūrinį paveldą. Tai labai naudinga, nes leidžia muziejams bei meno galerijoms sudominti jaunesniąją kartą, kuriai paprastai nėra lengva suprasti jiems pateikiamą informaciją (Du, 2021). Šis metodas siūlo jaunesniąjai auditorijai ypatingai įtraukiančią patirtį ir tuo pat metu nepastebimai ir efektyviai suteikia žinių, kurių jaunieji lankytojai neįgautų kitai būdais.
Taigi, kultūrinio paveldo skaitmenizacija yra būtinas ir universaliai taikomas įrankis, kuris suteikia geresnę patirtį lankytojams jau minėtose situacijose ir tuo pačiu leidžia institucijomss išsaugoti turimą medžiagą, kuri tokiu būdu gali būti naudojama ilgiau ir tvariau.
0 Comments