Skaitmeninė kultūra siejasi su pokyčiu to, kaip technologijos mus verčia permąstyti žmonių elgsenos sąvoką. Tai rodo, kaip technologijos užėmė visas kasdienio gyvenimo sritis. Jos siejamos ne tik su internetu ar išmaniųjų prietaisų naudojimu, bet ir tampa neatsiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalimi (Miller, 2010). Tai reiškia, kad mūsų virtualus ir įprastas gyvenimai pamažu tampa neatskiriami (GDS, 2020). Skaitmenizacija išaugo ir įsitvirtino tiek įmonėse, tiek ir individualių asmenų gyvenimuose gyvenimuose antrajame dvidešimt pirmojo amžiaus dešimtmetyje dėl eksponentiško interneto išplitimo ir išmaniųjų telefonų bei kitų išmaniųjų technologijų populiarumo. Tai paskatino susikurti įvairiausioms virtualioms informacijos sklaidos formoms, tokioms kaip socialiniai tinklai bei suteikė galimybę atsirasti nuotoliniam darbui, kuris tapo itin dažnu reiškiniu nuo 2020-ųjų, užklupus Covid-19 pandemijai ir atsiradus būtinybei izoliuotis (Spacey, 2021).
Tuo tarpu 2013-aisiais, dėl 2008-ųjų metų ekonominės krizės, jaunimo nedarbas Europos Sąjungoje pasiekė visų laikų aukštumas ir sudarė 25%, tuomet dramatiškai sumažėjo, bet 2020-aisiais, pasidėjus Covid-19 pandemijai, vėl išaugo (Eurostat, 2021). Tai buvo itin pastebima vietose, kur ekonominė krizė turėjo itin ryškias pasekmes, pavyzdžiui, Viduržemio jūros regione ir Rytų Europoje, ypatingai šių šalių provincijose (Berigel, Lendzhova & Neagu, 2021). Kai vis daugiau jaunimo norėjo įsidarbinti, darbdaviams buvo itin svarbu rasti inovatyvių būdų sukurti skatinančią sistemą demotyvuotam jaunimui.
Vienas iš būdų, kurį įmonės naudojo jaunuoliams pritraukti, buvo nuotolinis darbas. Šiais laikais jaunimas yra linkęs ieškoti lankstumo ir būtent nuotolinis darbas suteikė jiems visus būtinus išteklius darbams atlikti būnant jiems įprastoje aplinkoje, kuri, kaip manoma, didina produktyvumą (Grinuite, 2021).
Skaitmeninė kultūra taip pat leidžia toliau rastis įvairesnėms bei labiau specializuotoms darbo vietoms, kurios užtikrina galimybes įvairiausius įgūdžius turinčiam jaunimui. Skaimenizacija leidžia užsimegzti darbo ryšiams, kurie padeda darbuotojams įsitraukti į darbą ir profesiškai tobulėti. Dėl to daug jaunimo darbuotojų, kurie pasitelkia skaitmenines technologijas, lengviau gali keisti darbo pobūdį, yra labiau susikoncentravę į savo tikslus bei darbo integraciją į kasdienybę (Buchanan, Kelly & Hatch, 2016). Išties, besinaudojantis išmaniosiomis technologijomis jaunimas pabrėžia, kad yra keturis kartus labiau įsitraukęs ir jaučiasi penkis kartus labiau įgalintas (MindForest, 2016).
Dar skaitmeninė kultūra padeda laužyti hierarchines verslo struktūras. Vis daugiau verslų tolsta nuo centralizuotos ir direktyvinės hierarchijos, nes atsiranda vis didesnis poreikis suprasti darbuotojo lūkesčius (GDS, 2020). Tai formuoja geresnį darbuotojų ir vadybininkų tarpusavio supratimą ir kuria sveikesnį santykį tarp jų, o tai atitinkamai skatina produktyvumą. Taip pat šie metodai leidžia išlaikyti verslo vertybinį pagrindą ir ateityje.
Kaip prieš tai minėta, jaunimas yra pačiame centre pokyčių, skatinančių inovacijas darbo vietose, ir skaitmenizacija leidžia jiems tai užtikrinti. Išmaniosios technologijos leidžia jaunimui išreikšti savo kūrybiškumą ir metodų savitumą, kurie iki tol, trūkstant technologijų, neturėjo galimybės sužydėti. Darbdaviai yra vis labiau linkę įvertinti jaunų žmonių talentą ir išlaikyti juos kaip vertingą verslo dalį (Van Vilet, 2018).
Taigi, po ekonominės krizės ir Covid-19 pandemijos, skaitmeninė kultūra įsitvirtino tiek jaunimo gretose, tiek buvo priimta darbdavių kaip strategija. Tampa aišku, jog technologijos lėmė daugelio jaunų žmonių inovatyvumą ir suteikė motyvacijos tiems, kurie buvo likę be darbo ilgesniam laikui ar dirbo vietose, kurios trukdė jų kūrybiškumui atsiskleisti (GDS, 2020). Nepasaint to, pastebima stipri sąsaja net ir tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose jaunimo nedarbas buvo itin didelis, o didėjant skaimenizacijai nedarbas sumažėjo. Į šį sąrašą įtraukiamos tokios šalys, kaip Viduržemio jūros regionas ir Rytų Europos valstybės (Eurostat, 2021). Todėl ten reikalinga išsamesnė analizė tam, kad skirtingų kultūrų kontekste būtų suprasta skaitmeninė kultūra ir jos svarba.
0 Comments