Kokia stulbinanti mintis, kad praėjo vos trys dešimtmečiai nuo interneto įvedimo į mūsų kasdienį gyvenimą: vėliau vykusių pokyčių mastas ir greitis buvo tokie didžiuliai, kad kartais galime laikyti savaime suprantamu dalyku šių technologijų kaitos spartumą. Ypač kai kalbame apie internetą, kuris visiškai įsispraudė į mūsų kasdienybę, sunku įsivaizduoti, kad kažkas „sugalvojo“ šią idėją, kuri, nors ir fantastiškai sėkminga ir įgyvendinama pasauliniu mastu, vis dar kinta, vystosi. Taip pat sunku įsivaizduoti, kad toks didžiulis pokytis pasikartotų mūsų gyvenime, tačiau Timas Bernersas-Lee (interneto kūrėjas, taip pat sugalvojęs šį terminą 2006 m.) yra susijęs su atvirais duomenimis arba LOD (linked open data), jų plėtra nuo pasaulinio žiniatinklio įvedimo 1989 m. Nors tam tikru atžvilgiu dar toli tai, kas vadinama susietų atvirų duomenų svajone, visgi tai jau pradėta įgyvendinti mokslo bendruomenėse, socialinėje, ekonominėje ir vyriausybės duomenų analizėje ir kultūros sektoriuje. Iš tiesų yra tam tikra LOD darbo ir kūrimo dalis, skirta šios technologijos tyrinėjimui ir įgyvendinimui šiame kontekste – ji žinoma kaip LODLAM arba susieti atviri duomenys bibliotekoms, muziejams ir archyvams.
Sunku apibendrinti ar trumpai paaiškinti tikslų šio reiškinio mechanizmą. Tačiau vienas iš svarbiausių skirtumų tarp LOD ir interneto, su kuriuo dažniausiai susiduriame, yra tas, kad LOD nėra sudaryta iš informacijos, kuri pateikiama internete dokumento forma, o iš neapdorotų, mašininiu būdu nuskaitomų duomenų. Kaip ir internetas, tai mažiau mums perduodama technologija, o daugiau galimybė dalyvauti ir kurti kažką, kas galėtų palengvinti mūsų gyvenimą ir padaryti jį kitokį. Vėlgi, kaip ir mums taip artimai pažįstamas ir mylimas internetas, LOD yra tiesiog informacijos pateikimo internete taisyklių arba geriausios praktikos rinkinys. Tiems, kurie labiau domisi šia tema, LOD yra semantinio žiniatinklio dalis, o norint sėkmingai prisijungti prie kitų duomenų (ir todėl jie būtų tvarkomi kartu), įrašai turi turėti trijų egzempliorių struktūrą, panašiai kaip paprastas sakinys. Yra įvairių kitų reikalavimų, pvz., turėti HTTP adresą. Galiausiai tai sukuria informacijos tinklą, kurį galima laisvai pasiekti ir analizuoti kaip visumą. Užuot išgaudami informaciją iš atskirų dokumentų, svetainių ar archyvų, kuriuos atskiros institucijos gali blokuoti ir ją sunku suformatuoti dėl sąveikos stokos, galima efektyviai įsigilinti į informacijos pasaulį, kuris yra glaudžiai tarpusavyje susijęs ir atviras visiems.
LOD potencialas, galintis suteikti mums galimybę pateikti užklausą ne tik vienoje individualioje duomenų bazėje, bet ir visa apimančioje pasaulinėje duomenų bazėje, – ką Miriam Posner iš UCLA apibūdina kaip „milžinišką debesų pagrindu sukurtą grafiką, kurį gali pasiekti bet kas“, iš tikrųjų yra beprecedentis. Taip sukurta internetinė duomenų bazė leistų žmonėms, institucijoms ir organizacijoms užduoti sudėtingesnius klausimus ir lengvai peržiūrėti sudėtingesnius ryšius tarp bet ko – sąvokų, objektų, žmonių, vietų, produktų, medžiagų, rūšių, planetų ir t.t. Tiek pasauliečiai, tiek studentai, tiek ekspertai galėtų užduoti daugiasluoksnes ir sudėtingas duomenų rinkinio, kuris yra platus, sudėtingas ir glaudžiai tarpusavyje susijęs, užklausas, o atsakymus jie taip pat gautų. DCD projektas domisi šia technologija ir jos teikiamomis galimybėmis padėti jauniems žmonėms, kurie yra skaitmeniniai gyventojai, žengti kitą žingsnį kuriant ateities internetinį kraštovaizdį taip, kad jis jiems geriausiai pasitarnautų ir būtų naudingas ateityje. LOD atviros prieigos modelis gali turėti radikalių įgalinančių pasekmių, jei jaunimui būtų suteiktos žinios ir įrankiai aktyviai dalyvauti šioje veikloje.
0 Comments